Čia palubinskų giminės susisiekimo ir žinių leidinys. Įsteigiau aš, Vladas Palubinskas (anoniminiuose interneto tinkluose „Vienuolis“), pasinaudojęs puikia Posterous.com tarnyba — ačiū jiems! Pranešinėti žinias čia itin patogu, galima ir be paskyros, el. paštu.

Kas tie palubinskai? Tai tikri gediminaičiai, Lietuvos karaliaus Gedimino ir jo sūnaus imperatoriaus Algirdo palikuonys. O tiesioginis palubinskų giminės pradininkas yra Algirdo vyriausiasis sūnus Vingaudas (1325-1399) — Pskovo, vėliau Polocko kunigaikštis, bažnyčios metraščiuose ir lietuvių istorikų labiau žinomas krikšto vardu Andrius. Štai koks aiškus įrašas Alberto Vijūko Kojelavičiaus „Lietuvos istorijoje“ (Historiæ Lituanæ, lotyniškai I tomas išleistas 1650 Gdanske, II t. 1669 Antverpene, o lietuviškai 1988 Vilniuje „Vaga“ ISBN 5-415-00401-7 335 psl. str. „Andrių Vingaudą paleidžia į laisvę“ gale):

Jis davė pradžią garsiai savo žygiais kunigaikščių Polubinskių ir Trubeckių šeimai.

Daug nusipelnė Lietuvai ir Vijūko amžininkas, garsus karvedys kunigaikštis Konstantinas Palubinskas (1621 Slanimo maršalas, 1627 Mstislavlio pilininkas, 1633-1640 iki mirties Pärnu vaivada). Dar daugiau nuveikė Konstantino sūnus kunigaikštis Aleksandras Hilarius Palubinskas (1626.08.06-1679.11.03) — 1648 LDK leitenantas, 1655 papulkininkis, 1650 Slanimo pakancleris, 1654 LDK lauko raštininkas, 1668 Žemaitijos seniūnas, 1669 Lietuvos didysis maršalas (atamanas, hetmonas, vyriausiasis kariuomenės vadas, sumušęs įsiveržusius švedus), o 1673-1676 ėjęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio pareigas (pirmininkavęs Lietuvos valstybės tarybai po Mykolo Kaributo Višnioveckio, prieš Joną III Sobieskį), bet netrukus miręs.

Negalima painioti kunigaikščių su bajorais — tai skirtingi luomai. Bajoras yra šeimininkas, turintis šeimyną — tarnų, nelaisvų žmonių be nuosavybės. Dažnai dar ir kaimą — bajoro žemės nuomininkų, šeimininko kaimynų, įsikūrusių gatvinės gyvenvietės pavidalu. Laisvųjų ūkininkų („gerų žmonių“ - liečių, leičių, litų) negalima vadinti kaimiečiais — jie visiški savininkai, „patys sau ponai“, gyvena paskirais sodžiais. Sodžių sąjunga (valsčius, žemė) pasistato ir paeiliui prižiūri pilį. Kunigaikštis — tos sąjungos vadas, žemės žynys, piliečių vaidila (teisėjas), valsčiaus rikis, draugės karvedys (kūningas, kunigas). Vėliau iš feodalinių kraštų paplitę grafai (liet. vaitas) — irgi ne kunigaikščiai, o valstybinės valdžios vietininkai, tarnautojai; urėdas — jau centralizuotos valstybės tarnyba. Lietuvių kunigaikštį labiau atitiktų Vakarų Europos hercogas, slavų kniazius — tai aukščiausias luomas. Bet skirtingai, negu kitur Eurazijoje, Lenkijos karalius negalėjo suteikti kunigaikščio titulo, neturėjo teisės. O bajoras — priklausomas, apkrikštintas ir prisiekęs Lenkijos karaliui. Lenkijos seimas 1386 m. ir Abiejų tautų seimas 1598 metais sulygino lietuvių ir lenkų bajorų teises, o palubinskų giminei pripažino kunigaikščių titulą.

Palubinskų giminės ženklas (herbas) yra vanagas su pasaga. Deja, piešinys apačioje (ir Vikipedijoje) netikslus: kailinis apsiaustas čia pakeistas beprasmiais rokoko puošybos draikalais, papildomai įdėtas juodas eras — jo neturi būti, tik pasaga ant skydo, už jo kailinio apsiausto dugnas:

Dabartiniai Lietuvos istorikai palubinskų minėti vengia, jų nuopelnus, net didžiojo Algirdo ir jo sūnaus Vingaudo reikšmę stengiasi sumenkinti arba nutylėti, nes palubinskai visada buvo tvirti patriotai ir pilietinės santvarkos gynėjai, todėl nemėgiami parsidavėlių lenkomanų politikų. Tautinio atginimo ir nepriklausomybės kovose palubinskai ryžtingai stodavo ginti Lietuvos, mano senelio Jono jaunesnysis brolis ulonų kapitonas Motiejus Palubinskas buvo savanorių kariuomenės kūrėjas, Amerikoje garbingai palaidotas po Lietuvos vėliava.

Palubinskų pavardė kilusi iš pradininko tėviškės Lubens paupy, iš upėvardžio Lubuo (Лубня, Русановка) — Dniepro kairiojo intako žemiau Smalėniškių (Смоленск). Polubinskis, Palubinskis, Palubinskas, Palubenskis, Palubeniškis, Palubėnas, Palubnys, Palubys, Lubys — atrodo vis tos pačios kilmės pavardės. Giminė palyginti plati, ne tik dabartinėje, bet ir buvusioje Lietuvoje: Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Daug palubinskų dabar Vokietijoje, Prancūzijoje, Kanadoje, Amerikoje, Australijoje, net N. Zelandijoje, visame pasaulyje.

Kviečiu palubinskus susisiekti, prisistatyti, pranešinėti čia savo kilmės, giminystės (genealogijos), bendresnius praeities duomenis, kitas jūsų galva svarbias žinias, nuotraukas, kūrinius — išnaudokime šią patogią leidyklą. Kas norėsit, galėsiu suteikti interneto valdą (domeną) ir pašto adresą nuosavu vardu.palubinskas.lt, padėsiu įsikurti ir savas WWW buveines, kaip tai padariau brolėnams Daugirdui, Evaldui, Lukui, Mariui. Su manimi lengviausia susisiekti, užėjus į mano svetainę asmeniniame komputeryje (laptop, notebook) — kai tik esu internete, svetainė visada atvira pokalbiui, failų apsikeitimui, nuotraukų albumui, muzikos diskotekai, pasitarimams prie braižymo lentos, bent palikti pastabos lipdukui.

— Vladas Palubinskas